1997 m. pasirašytoje Amsterdamo sutartyje pirmą kartą ES istorijoje yra specialiai minimi vaikai ir jų interesai. Kelių straipsnių nuostatos, pvz., dėl socialinės izoliacijos, nediskriminavimo, švietimo, žiniasklaidos ir kt., gali būti naudojamos vaikų teisių apsaugai ir plėtojimui.

Šiuo metu yra išskiriamos šios pagrindinės su vaikais susijusios Europos Sąjungos veiklos sritys:

• prievarta prieš vaikus,
• socialinė izoliacija ir diskriminavimas,
• pilietiškumas ir dalyvavimas,
• žiniasklaida ir Internetas,
• politika vartotojų atžvilgiu,
• švietimas,
• sveikatos apsauga,
• aplinka,
• darbas,
• plėtra,
• informacija apie vaikus.
• Kiekvienoje iš šių sričių yra vykdoma tam tikra daugiau ar mažiau efektyvi veikla, rengiamos vienkartinės ar ilgalaikės programos. Šios veiklos pristatymas leidžia įsivaizduoti jos tikslus, rezultatus ir trūkumus.

Prievarta prieš vaikus.

Prievarta prieš vaikus, o ypač jų seksualinis išnaudojimas, pastaruoju metu kelia vis didesnį susirūpinimą ES. Politikai ir visuomenė remia įvairias kovos su šiais reiškiniais priemones. Šioje srityje vykdomos DAPHNE ir STOP programos.

DAPHNE pradėta vykdyti 1997 m. Pagal šią programą buvo remiamos nevyriausybinės organizacijos, kovojančios su smurtu prieš vaikus, moteris ir jaunus žmones. Štai keli paramą gavusių projektų pavyzdžiai: dingusių vaikų paieškos centrų tinklas; nuostatų dėl vaikų apsaugos ES valstybėse analizė; seksualinių nusikaltėlių recidyvų prevencija; vaikų pornografijos pašalinimas iš Interneto.

STOP programa nukreipta kovai prieš prekybą žmonėmis ir vaikų seksualinį išnaudojimą.

Kita nemažiau išplitusi smurto sritis - smurtas šeimoje ir mokykloje. Keturių valstybių (Austrijos, Danijos, Suomijos ir Švedijos) įstatymai draudžia bet kokias vaikų fizines bausmes. Tokie įstatymai galioja ir valstybėse, nesančiose ES narėmis, o būtent Kipre, Kroatijoje, Latvijoje ir Norvegijoje. Artimiausiu laiku tokius įstatymus turėtų priimti Belgija, Didžioji Britanija, Italija ir Vokietija.

Specialios programos yra skirtos kovai su prievarta mokykloje (Violence in Schools). Jų tikslas yra užtikrinti vaikų saugumą mokyklose, globos institucijose bei laisvės atėmimo vietose.

Keli ES projektai skirti kovai su seksualiniu turizmu. Manoma, kad ši problema turėtų paaštrėti, kai į ES įstos Vidurio ir Rytų Europos šalys. Jau dabar aišku, kad šiose šalyse didėja prekyba žmonėmis ir auga vaikų prostitucija, kuri tenkina daugiausiai Vakarų vyrų poreikius.

Socialinė izoliacija ir diskriminavimas.

Dėl greito fizinio, protinio, emocinio ir socialinio vystymosi socialinė izoliacija daro daug didesnį poveikį vaikam, negu suaugusiems. Net ir turtingose ES šalyse nemažai vaikų gyvena mažas pajamas turinčiose šeimose; daugelyje tokių šeimų abu tėvai ar globėjai neturi darbo. Tai gali turėti vaikams nepataisomas pasekmes. Vaikai, augantys socialiai izoliuotose šeimose (benamiai, klajokliai, tautinių mažumų atstovai, pabėgėliai ir prašantys prieglobsčio, netgi žmonės iš žemės ūkio regionų), norėdami pasinaudoti savo pilietinėmis teisėmis (pvz., teisėmis į švietimą, sveikatos apsaugą, socialinį aprūpinimą, laisvalaikio praleidimą) dažnai susiduria su kliūtimis. Tokių šeimų vaikai dažnai yra diskriminuojami, patiria smurtą.

Nors ES valstybės narės dažnai blokavo socialines iniciatyvas, kurios buvo skiriamos kovai su socialine izoliacija, šiuo metu vykdoma socialinių veiksmų programa gali turėti tam tikrą įtaką gerinant vaikų padėtį. Kita vertus, Komisija kaip ir anksčiau didžiausią dėmesį skiria socialinei diskriminacijai, susijusiai su darbo rinka, tuo tarpu kiti skurdo ir socialinės izoliacijos aspektai yra ignoruojami.

Pilietiškumas ir dalyvavimas

Pastaruoju metu ES vykstanti pilietinių ir politinių teisių plėtra ir jų užtikrinimo būdai yra susiję su tuo, kad kinta pati pilietybės (Europos piliečio) sąvoka ir su ja susijusios teisės. Ilgą laiką ES buvo akcentuojamos ,,piliečio - darbininko” teisės, todėl neturintys mokamo darbo žmonės, o kartu ir vaikai, tarsi neturėjo piliečiams būdingų teisių.

Plečiant ,,Europos piliečio” sąvoką, daugiausiai klausimų kyla dėl balsavimo amžiaus, o tuo pačiu ir dėl dalyvavimo visuomenės gyvenime galimybių.

Vaikai ir paaugliai - tai viena iš silpniausių socialinių grupių, turinti labai ribotas galimybes dalyvauti priimant sprendimus. Tuo tarpu jie puikiai žino, kaip vaikai elgiasi mokyklose, gatvėje, jaunimo klubuose, šeimoje. Jie turi savo požiūrį į tai, kaip gerinti aplinką, kad gatvėse būtų saugiau, o mokyklose geriau mokytis.

Vaikų sugebėjimų pripažinimas ir jų indėlio vertinimas yra svarbi aktyvios ir dinamiškos visuomenės kūrimo sąlyga. Kai kurios valstybės norėtų suteikti balso teisę jaunimui nuo 16 metų.

Žiniasklaida ir Internetas

Naujos informacinės technologijos sudaro vaikams galimybes lengviau gauti mokomąją medžiagą ir ja naudotis, teikia įvairaus pobūdžio kultūrinę, ekonominę ir politinę informaciją, lengvina bendravimą. Kita vertus, naujos technologijos dar labiau didina skirtumą tarp tų, kurie gauna informaciją, ir tų, kurie jos negauna, tuo pačiu dar labiau mažinamos pastarųjų galimybės. Be to, vaikus pasiekia pornografija, smurtą, rasizmą, netoleranciją vaizduojantys ir propaguojantys vaizdai ir informacija. Šios priemonės lengvina kontaktus su seksualiniais ar kitokiais nusikaltėliais. Internetas gali būti naudojamas pornografijos verslui ar net prekybos žmonėmis organizavimui.

Europos Komisija jau kuris laikas skiria didelį dėmesį tam, kokią įtaką informacijos revoliucija daro vaikams. 1996 m. Europos Komisija išleido Žaliąją knygą  dėl nepilnamečių ir žmogiškojo orumo apsaugos ryšium su audiovizualinėmis paslaugomis ir Pranešimą apie nelegalią ir žalingą informaciją Internete. Po to buvo priimtas Veiksmų planas, kuris turėjo skatinti saugų Interneto naudojimą. Plane buvo numatytos tokios priemonės: filtravimo ir apmokestinimo sistemos; informavimas apie nelegalią medžiagą; visuomenės ir Interneto naudotojų švietimas.

Manoma, kad valstybėms vietose įgyvendinus minėtas rekomendacijas ir planus būtų padarytas reikšmingas indėlis į vaikų apsaugą. Tačiau reikia pripažinti, kad šių siūlymų realizavimas priklauso nuo audio, video ir informacinių paslaugų tiekėjų geros valios. Todėl mokant vaikus naudotis naujomis technologijomis, drauge būtina šviesti ir mokyti jų tėvus.

Politika vartotojų atžvilgiu.

Vaikai yra aktyvūs vartotojai. Kita vertus, jie yra lengvai pažeidžiami, todėl būtinos priemonės, kurios padėtų apsaugoti jų sveikatą ir saugumą. Siekiant užtikrinti vaikų, kaip vartotojų, interesus, akcentuojamos dvi sritys: produktų saugumas ir vaikams skirta reklama.

Produktų saugumui užtikrinti ES priėmė nemažai direktyvų, numatančių saugumo reikalavimus žaislams, žaidimų aikštelių įrengimams, nustatančių tam tikrų medžiagų (pvz. pesticidų) kiekį vaikų maiste, draudžiančių gaminti vaikiškus daiktus, kuriuose yra tam tikrų alergijas sukeliančių sintetinių medžiagų ir kt. Manoma, kad tokių dokumentų vis dar nepakanka.

Problemos reklamos srityje kyla dėl neigiamos įtakos, kurią vaikams gali daryti tam tikra reklama, pvz., skatinimas naudoti konkrečios firmos gaminius, neteisingos informacijos ar įtartinų vertybių perdavimas (kvietimas ,,naudok šį produktą ir tu turėsi daug draugų” ar pan.), tėvams daromas spaudimas, kad šie pirktų tam tikrus produktus. Reklama pasiekia vaikus ne tik per televiziją, bet ir per vaikų klubus, sponsorių dovanas, Internetą, paštu ir t.t. ES dėmesys ir bendros priemonės yra labai svarbios, nes reklama lengvai peržengia valstybių sienas.

Dar viena problema - vieningoje rinkoje dėl laisvo prekių ir paslaugų judėjimo verslo ir prekybos interesai yra svarbesni nei vaikų interesai. Pvz., neseniai Europos žaislų gamintojai kreipėsi į Komisiją, kad pastaroji imtųsi teisinių priemonių prieš Graikiją, nes jos vyriausybė uždraudė transliuoti žaislų reklamą nuo 7 val. ryto iki 10 val. vakaro ir tuo pažeidė vieningos rinkos taisykles. Graikijos valdžia atsakė, kad toks draudimas būtinas, norint apsaugoti vaikų interesus. Kol kas neaišku, kokį sprendimą priims Komisija.

Vienas iš galimų tokių problemų sprendimo būdų yra specialus vaikų švietimas apie reklamą, vartojimą ir sugebėjimą kritiškai vertinti siūlomus gaminius.

Švietimas

Nemažai pastangų ES skiria, kad užtikrintų aukštos kokybės švietimą ir mokymą, skatina profesinio rengimo plėtrą. Įgyvendinant šiuos tikslus, didelis vaidmuo tenka finansinės paramos programoms SOCRATES (bendradarbiavimas švietimo srityje), LEONARDO (profesinis rengimas) ir ,,Jaunimas Europai III” (Youth for  Europe III) (jaunimo bendradarbiavimas).
2000 - 2004 m. minėtos programos turėtų būti apjungtos į naują Jaunimo programą, kurios biudžetas išaugs 60%. Šios programos tikslai yra:

• mažinti nedarbą, plėtojant žmonių sugebėjimus ir įgūdžius,
• didinti žinių potencialą ir kelti Europos konkurentabilumą,
• per bendras vertybes bendroje socialinėje ir kultūrinėje sferoje stiprinti pilietiškumą.

Kita vertus, ES švietimo ir profesinio rengimo politika visų pirma siekia patenkinti ES ekonomikos poreikius. Tokia nuostata gali dar labiau pagilinti jaunimo iš socialiai izoliuotų sluoksnių problemas, iš anksto pasmerkiant juos ilgalaikiam nedarbui dėl kvalifikacijos trūkumo. Todėl atsižvelgiant į JTO Vaiko teisių konvensijos 28 ir 29 straipsnius, švietimas ir mokymas turėtų atspindėti ir tenkinti ne tik darbdavių, bet ir paties jaunimo poreikius.

Sveikatos apsauga.

Valstybės, ES narės, savarankiškai kuria savo sveikatos apsaugos sistemas. ES vykdo bendrus tyrimus, organizuoja informacijos platinimą ir švietimą. Sąjunga įsteigė sveikatos monitoringo sistemą, vykdo sveikos gyvensenos propagandą, priėmė keletą veiksmų programų (dėl priemonių kovai su vėžiu, ŽIV, narkomanija). Nors nė viena iš jų nėra tiesiogiai skirta vaikų sveikatos apsaugai, jie turi savo vietą šiose programose, ypač ryšium su narkomanijos plitimu ir jaunimo psichikos sveikata.

ES iniciatyva yra įsteigtas sveiką gyvenseną propaguojančių mokyklų tinklas, specialios AIDS programos supažindina jaunimą su delikačiomis šios srities problemomis; apie 10 milijonų jaunų žmonių dalyvavo narkomanijos prevencinėse akcijose. Pavyzdžiui 1998 m. Komisija skyrė 27 milijonus ekiu kovai su narkomanija, didžiausią dėmesį skiriant narkotikų plitimui mokyklose ir kitose jaunimo lankomose vietose.

Aplinkos apsauga.

Aplinkos apsaugos problemos taip pat daugiausia svarstomos ryšium su aplinkos įtaka vaikų sveikatai. Aplinkos apsauga ir vaikų, būsimų aplinkos puoselėtojų, ateitis yra tampriai susijusi. Apklausos rodo, kad jaunimo nuomone aplinkos apsauga yra antra pagal svarbą Europos problema po nedarbo.

Vaikai ypač kenčia nuo aplinkos užterštumo dėl savo dydžio, gyvenimo būdo ir neišmanymo apie pavojus. Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į tai, kad vaikai jau dabar kenčia nuo įvairių su aplinkos užterštumu susijusių ligų, ir paragino kelti aplinkosauginių standartų reikalavimus.

Užimtumas.

Jau nuo ES įkūrimo didelis dėmesys buvo skiriamas veiklai, siekiant užtikrinti lygias moterų ir vyrų galimybes darbo rinkoje. Praktiškai įgyvendinant šį tikslą buvo parengti teisinę apsaugą (pvz. įsidarbinimas; mokymas, darbo sąlygos) užtikrinantys dokumentai ir keturios praktinio lygybės užtikrinimo programos.

Ši veikla turėjo įtakos ir vaikams (pvz., direktyvos dėl nėščiųjų sveikatos priežiūros ar vaiko priežiūros atostogų). Siekimas atsižvelgti į vaikų poreikius atsispindi Rekomendacijose dėl vaikų priežiūros, kuriose bandoma padėti tėvams ir motinoms derinti darbo ir šeimos interesus. Kita vertus, šiuose dokumentuose pagrindinis dėmesys skiriamas moterų, šeimos, darbo rinkos, o ne vaikų poreikiams.

Kita problemų sritis - jaunimo nedarbas. Valstybių narių pastangos nukreiptos į įsidarbinimo ir adaptavimosi galimybių sudarymą, kad jaunimas galėtų integruotis į dirbančiųjų pasaulį (asmeninis konsultavimas, mokymas ir stažuotės, valstybės dotuojamos darbo vietos). Siekiama pereiti nuo pasyvaus socialinių pašalpų mokėjimo prie aktyvaus darbo vietų kūrimo.

Kaip nebūtų keista, vis dar neišspręsta vaikų darbo išnaudojimo problema. Ji iškyla visose ES valstybėse, ypač skurdesniuose ES regionuose. Vaikų darbo sąlygas reglamentuoja keletas direktyvų ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 138, prie kurios dar neprisijungė Austrija, Danija, Didžioji Britanija ir Portugalija.

Plėtra

ES plėtros poveikį turėtų labiausiai pajusti naujosios narės iš Vidurio ir Rytų Europos ir, žinoma, jose gyvenantys vaikai. Nors tikimasi, kad laikui bėgant plėtros įtaka bus teigiama, artimiausiu metu dėl didelio nedarbo ir pereinamojo laikotarpio sunkumų nemažai vaikų augs šeimose, kuriose suaugusieji neturi darbo ir atitinkamos socialinės apsaugos bei garantijų. Šios tendencijos - darbo vietų trūkumas, turėtų paliesti ir jaunimą, o tai savo ruožtu didina socialinę įtampą ir jaunimo nusikalstamumą. Manoma, kad didės nelegalus vaikų darbas, augs migracija į Vakarus.

Ypatingą pavojų vaikams kelia didėjantis organizuotas nusikalstamumas, prekyba narkotikais, vaikų seksualinis išnaudojimas. Siekiant užkirsti kelią šioms galimoms problemoms, ES institucijos jau dabar numato, kad joms spręsti būtini atitinkami finansiniai ištekliai ir, be abejo, būsimųjų narių socialinės apsaugos programų suderinamumas ir tobulinimas.

Informacija apie vaikus

Specialios politikos dėl vaikų kūrimas įmanomas tik turint reikiamą informaciją ir statistinius duomenis.

Demografinius duomenis apie ES rengia ir kasmet publikuoja Eurostat. Tačiau čia didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms nuo 20 metų, informacijos apie vaikus nepakanka. Nuo 1998 m. pateikiami duomenys apie vaikų ir moterų patiriamą smurtą, o kartu apie vaikų seksualinį išnaudojimą.

Informacija apie vaikus pateikiama ryšium su šeimai skirtais tyrimais (šeimų sudėtis, moterų užimtumas ir aktyvumas, gimimų statistika ir pan.). Šį darbą vykdo Vienoje įsikūrusi Europos nacionalinės šeimos politikos observatorija (European Observatory on National Family Policies). Įvairių gyventojų nuomonių tyrimus Komisijos užsakymu vykdo Eurobarometer. Artimiausi vaikų problemoms buvo tyrimai ,,Europa ir šeima” (94) ir ,,Jaunieji Europiečiai” (1997).

Europos Sąjungoje (ES) vaikų reikalais rūpinasi arba bent dalinai su vaikų problemomis susiduria keli generaliniai direktoratai.

Generalinis Sekretoriatas: prievarta prieš vaikus.

Programa DAPHNE, apimanti įvairias priemones, skirtas kovai prieš vaikų, paauglių ir moterų patiriamą smurtą.

Programa STOP prieš prekybą žmonėmis ir vaikų seksualinį išnaudojimą.

Generalinis direktoratas I (Išoriniai santykiai): žmogaus teisės, plėtra, vaikų išnaudojimas.

Mobilumo, vaiko teisių ir vaikų su negale problemoms skirti seminarai.

Parama valstybių, turinčių tam tikrų problemų, projektams, skirtiems kovai su vaikų išnaudojimu, apleistumu, prostitucija.

Generalinis direktoratas V (Užimtumas, pramoniniai ryšiai, socialiniai reikalai): jauni darbininkai, priemonės, padedančios derinti darbą ir pareigas šeimai, vaikų darbas, socialinė izoliacja, nediskriminavimas, demografija.

Informacinė programa ,,Svarbiausia - piliečiai” (Citizens First) skirta supažindinti jaunuosius, ES piliečius, su savo teisėmis;  Virtual Europe - Interneto svetainė jaunimui.

Fondų (ypač Europos socialinio fondo) paramos progamos mažiau išsivysčiusioms ES šalims, skirtos jaunimo mokymui ir užimtumo situacijai  gerinti.

Generalinis direktoratas VIII (Plėtra).

Plėtros paramos programos.

Speciali biudžeto eilutė, skirta besivystančių šalių vaikų poreikiams tenkinti.

Generalinis direktoratas X (Informacija, komunikacija, kultūra, audiovizualiniai reiklai): vaikų apsauga ir audiovizualinės paslaugos.

PRINCE programa - moterims ir jaunimui skirtos informacinės kampanijos.

Generalinis direktoratas XIII (Telekomunikacija, informacijos rinka, tyrimų panaudojimas): vaikų apsauga ir Internetas, informacijos technologijos ir švietimas.

Bendruomenės veiksmų planas, kaip skatinti saugų Interneto naudojimą.

Generalinis direktoratas XXII (Švietimas, mokymas, jaunimas): švietimo programos, jaunimo profesinis rengimas.

Programos SOCRATES (bendradarbiavimas švietimo srityje), LEONARDO (profesinio rengimo politika) ir ,,Jaunimas Europai III” (Youth for Europe III) (jaunimo bendradarbiavimas).

Veiksmų planas ,,Mokymasis informacinėje visuomenėje” (Learning in the Information Society): mokyklų tinklai, mokytojų rengimo programos, naujos technologijos ir Internetas.

Programa ,,Smurtas mokykloje” (Violence at school) skirta smurto mokyklose prevencijai.

Generalinis direktoratas XXIII (Turizmas): vaikų seksualinis išnaudojimas.

Eurobarometer apklausos apie Europos visuomenės požiūrį į vaikų seksualinį išnaudojimą (1998).

Specialūs turistams ir turizmo agentūrų darbuotojams skirti projektai apie vaikų seksualinį išnaudojimą, pvz., ilgų skrydžių metu demonstruojami dokumentiniai filmai.

Generalinis direktoratas XXIV (Vartojimo politika ir vartotojų sveikatos apsauga): vaikų apsauga nuo reklamos žalingo poveikio, kenksmingų produktų, vartotojų lavinimas.

Jaunųjų vartotojų konkursai, skirti vartotojų rengimui mokyklose.

Aiškios politinės krypties nebuvimas neleidžia įvertinti, kokią vietą kiekvieno direktorato veikloje užima vaikų problemos. Europos Komisijos direktoratuose yra net kelios vaikų problemoms skirtos tarpžinybinės grupės. Tačiau šiuo metu nėra jokio centrinio skyriaus ar direktorato, kuris vadovautų rengiant nuoseklią visaapimančią vaikams skirtą politiką ir užtikrintų efektyvų ES institucijų bendradarbiavimą.

Europos Parlamente yra daugybė vaikų reikalais besidominčių grupių ir komitetų, kurie šioje srityje iškėlė nemažai iniciatyvų. Tai tokie komitetai kaip: Teisės reikalų ir piliečių teisių, Darbo ir socialinių reikalų, Kultūros, jaunimo, švietimo ir žiniasklaidos, Plėtros ir bendradarbiavimo, Pilietinių teisių ir vidaus reikalų, Žmogaus teisių, Moterų teisių. Kiek mažiau formali yra Šeimos, vaikų ir solidarumo grupė. Kita vertus, kaip ir Komisijos atveju, pastebimas šių komitetų ir grupių bendradarbiavimo trūkumas.